Puńsk 2017
Wydawnictwo „Aušra” Sp. z o.o.
www.punskas.pl
AL
Wydanie pierwsze
MokAuSi ir tobulėju
lietuvių kalbos užduotys pagrindinės mokyklos Vii kl.
1 dalis
Parengė Elena Degutienė
MOKAUSI IR TOBULĖJU. Lietuvių kalbos užduotys pagrindinės mokyklos VII klasei, 1 dalis Ćwiczenia z języka litewskiego dla kl. VII szkoły podstawowej, cz. 1
Opracowanie Helena Degutis Ilustracje Eglė Valiūtė Zdjęcia Sygit Birgiel Redaktor Nijola Birgiel Redaktor techniczny Sygit Birgiel Korekta Biruta Ołów
Książka pomocnicza finansowana przez Ministerstwo Edukacji Narodowej
– papildomos užduotys
© Wydawnictwo „Aušra” Sp. z o.o.
Puńsk 2017
ISBN 978-83-65342-43-0
Wydawnictwo „Aušra” Sp. z o.o.
ul. A. Mickiewicza 23, 16-515 Puńsk tel. (87) 5161410
Arkuszy drukarskich 4,5. Wydanie I
Skład, łamanie, druk i oprawa: Wydawnictwo „Aušra”
www.punskas.pl
Mieli mokiniai,
kviečiu Jus padirbėti kartu su lietuvių kalbos mokytoju ir sava- rankiškai. Į Jūsų rankas atiduodame papildomų užduočių sąsiuvinį
„Mokausi ir tobulėju”. Jame esama ir lengvesnių, ir sudėtingesnių už- duočių, kurios padės įtvirtinti jau turimas žinias. Mokslo metų pabai- goje pastebėsite savo darbo rezultatus. Suprasite, kaip kalba lavina, turtina ir taurina žmogų.
Tai netiesa, kad jau viską esame išmokę. Žmogus mokosi visą gy- venimą. Tai pasakytina ir apie kalbą. Kuo daugiau skaitysime, kuo daugiau rašysime gimtąja kalba, tuo lengviau bus mums reikšti savo mintis, lavinti vaizduotę ir kūrybiškumą. Sėkmės Jums!
Sudarytoja
I. LEK SI KA
1 Kiek vie no je ei lu tė je yra po vie ną ne derantį prie kitų žo dį. Pa brau ki te jį.
Ką pasakome apie kalbą, vartodami pabrauktus žodžius?
K tarp tau ti nė, vals ty bi nė, me lo din ga, gim to ji A aiš ki, li te ra tū ri nė, bend ri nė, gro ži nė
L moks li nė, pub li cis ti nė, tur tin ga, kan ce lia ri nė B ofi cia li, ne ut ra li, gy va, fa mi lia ri
A šne ka mo ji, skam bi, bui ti nė, kas die ninė
2 Pa ra šy ki te, ką reiš kia šie veiks ma žo džiai.
čiul bė ti – ...
graž by liau ti – ...
barš kė ti – ...
bur bė ti – ...
čiauš kė ti – ...
pa sa ko ti – ...
ple pė ti – ...
sa pa lio ti – ...
drož ti – ...
šnibž dė ti – ...
3 Išspręskite kryžiažodį.
Rašykite vertikaliai: 1. tėvo ar motinos brolis; 2. dukters vyras;
3. tetos vyras; 4. sesers vyras; 5. sūnaus žmona; 6. brolio žmona;
7. vyro motina; 8. tetos ar dėdės duktė; 9. vyro sesuo; 10. sūnaus ar dukters vaikas; 11. moteris, įsūnijusi ar įsidukrinusi vaiką;
12. vyro brolis; 13. žmonos motina; 14. vyro tė vas; 15. dėdės žmona; 16. žmonos tėvas; 17. tėvo ar motinos sesuo.
Vienoje horizontalioje eilutėje raskite kalbininko, tyrinėjusio lie- tuvių gentivardžius, pavardę.
4 Pa aiš kin ki te, ką reiš kia veiksmažodžiai.
ženg ti – ei ti di de liais žings niais
kauk šė ti – ...
styp čio ti – ...
spaus ti – ...
šlep sė ti – ...
ti pen ti – ...
1
2 3
4 5
6
7 8
9
10 11 12
13 14
15 16 17
kūp rin ti – ...
kry puo ti – ...
klam po ti – ...
svir du liuo ti – ...
5 Įra šy ki te žo džio ei ti si no ni mus.
1. Di de liais žings niais ... vy ras pas kui vy- rą. 2. Gat ve ... mer gi nos, iš di džiai iš kė lu sios gal vas. 3. ... kiek tik ko jos ne ša. 4. Kaž kas ty liai ... ko ri do riu mi. 5. Vai kai ba som ko- jom ... po kie mą. 6. Žiū riu – kai my nas na mo ... . 7. Sun ku ... per to kį pur vą.
8. Pas kui auk lė to ją smul kiais žings ne liais ... ma- žyliai.
6 Suraskite ir parašykite nurodytų žodžių sinonimus.
laimė vogti
margas kilnus
nuotaika valgyti
vežimas lizdas
vaistažolės verksmas
rauda * žiaumoti * dalia * gvelbti * brikelė * taurus * gūžta raibas * gyduolės * ūpas
7 Kaip rengiamės? Įrašykite tinkamą veiksmažodį.
1. Aš tuoj ... drabužius. 2. Tu eidamas miego- ti ... kojines ir ... viršutinius drabu-
žius. 3. Jis paskubomis ... batų raištelius. 4. Mama ... sūnui megztinį. 5. Mes jau ... paltus, o jūs ar ...? 6. Nepamiršk ... kaklaraiščio!
7. Vaikai ... kepures. 8. Senelis ... darbines kelnes. 9. Sesuo ... naująją palaidinukę. 10. Žiemą rei- kia ... žieminius drabužius. 11. Brolis ... pirš- tines. 12. Močiutė ... auksinę sagę. 13. Grįžusi iš darbo mama ... basutes ir ... šlepetes. 14. Jūs pamir- šote ... skrybėlę. 15. Mes visos ... skareles.
16. Šiandien mama ... nauju kostiumėliu. 17. Grįžusi iš mokyklos ... suknelę ir ... džinsus ir megztuką. 18. Nemėgstu ... sijonų.
8 Pa aiš kin ki te pa ly gi ni mus.
Ker ta kaip skied rom – ...
Kar tais kaip ka la ku tas už bur bu liuo ja – ...
Dės to lyg se nis – ...
Čerš kia kaip šar ka ant tvo ros – ...
Ir bur bu liuos kaip ak muo ant liū no – ...
Šne ka kaip su akė čiom – ...
Ne gie dok kaip lakš tin ga la – ...
Kal ba si ty liai kaip pe lės – ...
Pa vyz dys. Šne ka kaip ad vo ka tas – graž by liau ja.
9 Ka da ir ko dėl taip sa ko me? Pa ra šy ki te tin ka mą būd var dį.
lie muo kaip ba le ri nos – ...
plo na kaip smil ga – ...
bal tas kaip obe lis – ...
no sis kaip ere lio – ...
ko jos kaip gand ro – ...
akys kaip sa gos – ...
Pa ra šy ki te daugiau pa ly gi ni mų, tin ka mų žmo gaus iš vaiz dai nu sa ky ti.
...
...
...
...
...
...
...
10 Pa ra šy ki te nau do da mie si pa ly gi ni mų žo dy nu.
Vai kys tė je bu vo:
jud rus kaip vi jur kas, ma žas kaip žir nis, raudo nas kaip pu ti nas, tie sus kaip žva kė, lipš nus kaip kar ve lis.
Bet au go kaip ant mie lių ir ta po: ...
...
...
...
...
...
...
11 Įra šę į lan ge lius šių žo džių jun gi nių reikš mes, ver ti ka liai per skai ty ki te, kaip jie va di na mi.
11
1. Iš pirš to lauž ti. 2. Vel nio tu zi nas. 3. Kaip pa sau lis sto vi. 4. Žūt būt.
5. Kel mai ži no. 6. Gal vą suk ti. 7. Iš ke lio iš muš ti. 8. Už jū rų ma rių.
9. Kaip iš ožio ra go. 10. Ke pe nis ga din ti. 11. Gal vo je ne tel pa.
12. Pu pų pė das. 13. Šven tas žo dis. 14. Kaip žu vys van de ny je.
Štai ką jie reiš kia: gau siai, ri zi kuo jant, gal vo ti, ne ži nia, try li ka, su klai din ti, tie sa, nie ka da, to li, ne įsi vaiz duo ja, ner vin ti, ma žas, pui kiai, fan ta zuo ti.
12 Įterp ki te pa ly gi ni mus pa ryš kin tiems žo džiams.
1. Ir žvel gia ... šal ti nis miš- ko vi du ry. 2. Ir raudo na saulė ...
... van de ny nu sken do. 3. Senelė ...
... žvan gi na rak tais. 4. O Zi nu-
1 2 3
4 5 6
7 8
9 10
12 13
14
tė Sprin dy tė at ro dė la bai gra žiai. Kasytės ...
... . 5. Kai su si ki bę ran kom ... lei džias į pa kal nę obelaitės.
6. Jos min tys traukė si ir gū žė si ... . 7. Mįslė ... – ne per sun kiau sia ji bu vo. 8. Žiema bu vo ... . 9. Gal būt žemė at ro dys mums ...
... .
kaip va ri nis var pas * kaip pū kas * kaip mįs lė * lyg akis skaid ri tar tum stir nos uo de gė lės * tar si koks na mo ko men dan tas * kaip su ly ti paukš čiai * lyg mer gai tės * kaip ma žas pi ni gas
13 Pa ra šy ki te fra zeo lo giz mų, nau do da mie si fra zeo lo gi jos žo dy nu.
Jei žmo gus liūd nas, jis:
iš ei na iš vei do, pa bą la kaip drobė, bū na kaip ne sa vas, braukia aša ras, akių ne ro do, čiul pia pirš tus, ak muo jį sle gia.
O jei žmo gus links mas, jis:
...
...
...
...
14 Suskliaustuosius žodžius pakeiskite tinkamais frazeologizmais. Rašy- kite sąsiuvinio gale.
1. Nustok (šūkauti), visi jau miega. 2. Kambaryje tamsu (labai tamsu). 3. Rokas bėgdamas užkliuvo ir (pargriuvo). 4. (Niekam nepasakok), čia paslaptis. 5. Inga šiandien (blogos nuotaikos).
6. (Jis gali apvogti), saugokis. 7. Visas statybininkų darbas (buvo be naudos). 8. Mano katinas (labai liesas), nes mažai ėda. 9. Ko čia (juokiesi)? 10. Valgyk (kiek nori), jeigu skanu.
laikyk liežuvį už dantų * nuėjo šuniui ant uodegos * ne ta koja iš lovos išlipo * vieni kaulai * kiek telpa * nors į akį durk * jo ilgi pirštai * pagavo kiškį * rodai dantis * gerklę laidyti
15 Skaitydami tekstą, įrašykite vieną žodį, kuris atitinka paryškintą frazeo- logizmą.
Tais laikais, kai mūsų seneliai mėtėpieniniusdantis ..., o gal ir dar anksčiau, Žiežirbinėje, tarp raistų ir gyvačių lizdų, gyveno ragana.
Ji buvo jau paskutinė ragana, bet tokia velnioneštairpamesta ..., kad žmonės ilgais žiemos vakarais nieko daugiau neveikė, tik liežuviuslaidė... apie jos piktus dar- bus. Vieni pasakojo, kad ji turėjusi podukrą Elenutę, kuri buvusi lygišpienoplaukusi..., o kiti kalbėjo, jog mergina buvo norspriežaizdosdėk... . Ir vieni, ir kiti gailėjo merginos, nes ragana ją skriaudusi.
Šių kalbų iš galvos neišmetė ... piemenukas Bal- trukas. Jis vis labiau suko galvą ... dėl raganos mergaitės, norėdamas ją pamatyti. Todėl vieną dieną ėmė ir išėjo Elenutės pasižiūrėti. Ėjo ėjo, kol tarp kemsynų išvydo raganos trobelę.
Ragana ką tik buvo akis praplėšusi ... . Tądien ji iš lovos išlipo netakoja... . Staiga pamatė Elenutę, kuri verpė linus ir dailiai dainavo. Prišoko ragana prie mergaitės, dunkstelėjo lazda į molinę aslą ir ėmėgerklęlaidyti... .
Pamatęs, kas atsitiko, Baltrukas šoko iš už krūmų, griebė mer- gaitę už rankos ir pasileido namų link. Apstulbo ragana, mat toks Baltruko poelgis buvo jai kaip perkūnija iš giedro dangaus ... . O Baltrukas su Elenute ilgai ir laimingai gyveno.
Pagal A. Vaičiulaitį 16 Pažiūrėkite į paveikslėlius. Kokius frazeologizmus jie iliustruoja?
17 Raskite šių barbarizmų pakaitalus, sujunkite poromis.
baika šaunus miusliai sukčius bakanas žiogelis pletkas antklodė bukietas glaistas sklepas apkalba
fainas pokštas šriubas dribsniai, javainiai
špaklis stovykla žulikas rūsys
fanas kepalas raistopai varžtas
grafkė puokštė kaldra dydis
bivakas gerbėjas išmiera pėdkelnės
18 Perskaitykite tarptautinius žodžius. Kurie iš jų turi lietuviškus atiti- kmenis? Parašykite juos.
absurdas, adresas, akcija, akcentas, analogiškas, baritonas, chao- sas, charakteris, debatai, defektas, diagnostika, demokratiškas, egoistas, ekskursija, eksperimentas, flora, geografija, geometrija,
insulinas, konkursas, limfocitas, milimetras, referatas, režisierius, serenada, tranzistorius, žurnalistas
...
...
...
...
19 Iš suskliaustųjų žodžių palikite tik tinkamus variantus, netinkamus iš- braukite.
1. Ji sunkiai skausmą (pernešė, pakėlė, iškentė). 2. Ar (neperdedi, neperlenki) taip kalbėdamas? 3. (Apturėjau, patyriau) didelę gėdą.
4. Žiemos atostogos bus (netrukus, neužilgo). 5. Mokytoja papra- šė iš skaitomos knygos išrinkti vaizdingų (posakių, išsireiškimų).
6. Mes kartais (ant tiek, tokie) nerūpestingi, kad prikrečiame vi- sokių kvailysčių. 7. Jis užsispyrė (padaryti savaip, pastatyti ant savo). 8. Tik (keli, nekurie) klasės mokiniai atėjo į talką. 9. Ne- suprantu, (prie ko čia aš, kuo aš čia dėtas). 10. Jos elgesys tikrai buvo (įžūlus, iššaukiantis). 11. (O dėl manęs, kas liečia mane) jūs nesirūpinkite. 12. Renginį (atidarė, pradėjo) mokyklos direkto- rius.
20 Ištaisykite sakinius. Galite rašyti sąsiuvinio gale.
1. Šiandien mes pardavėm rekordišką kiekį čipsų. 2. Kiekvienas mūsų darbuotojas turi mobiliaką. 3. Šiuo metu labai populiari menedžerio specialybė. 4. Nemaišyk man dirbti! 5. Jis pasiliuo- savo iš darbo. 6. Jis gerai žino savo darbą. 7. Aš palikau mašiną parkinge ir užėjau į firmos ofisą. 8. Mūsų distributorius nevykdo savo įsipareigojimų. 9. Ant kiek išaugo kainos, ant tiek atlygini- mas tikrai nepadidės. 10. Ar dar yra gerų žmonių šiame sviete?
21 Iš pateiktų žodžių sudarykite ir parašykite tinkamus žodžių junginius.
kietas liūdesys atkaklus posūkis
stiprus praeitis ūmus garsas
tolimas miegas aštrus varžybos
neapsakomas tikėjimas piktas skausmas
nuoširdus užuojauta staigus žvilgsnis
didelis sukrėtimas šaižus valgis
...
...
...
...
22 Perskaitykite žodžių junginius ir pabraukite tuos, kurie pavartoti tinka- ma reikšme. Paaiškinkite, kodėl taip manote.
1. stato namą, stato sargybą, stato pažymį, stato reikalavimus;
2. myli tėvus, myli šokius, myli cepelinus, myli katę ir šunį;
3. iššaukė netvarką, iššaukė mokinį, iššaukė ligą, iššaukė tėvus;
4. užsidėti kepurę, užsidėti švarką, užsidėti batus, užsidėti pirštines;
5. atidaryti duris, atidaryti susirinkimą, atidaryti akis;
23 Parinkite ir įrašykite tinkamus žodžius.
Suvalkija – tai plačių ... kraštas. Čia geriausios ..., turtingesni žmonės. Vištyčio regioniniame parke yra aukščiausia Lietuvoje Suvalkų aukštumos dalis. Tai Kylininkų ..., kurio pietuose yra aukščiausios kalvos: Duno- jaus, Janaukos, Pavištyčio, Statkūnų. Dzūkija – tai smėlio, kalvų, miškų ir ežerų kraštas. Nors Dzūkija ..., bet turbūt gražiausia Lietuvos dalis su Nemunu, ramiai plukdančiu savo vandenis tarp ... krantų, su ...
upeliais, kalvelėmis, didžiuliais ..., pilnais grybų ir uogų. Žemaitija – akmenuotų žemių ir pelkių ... . Žemaitijos nacionalinį parką puošia kalvotas ..., daug gilesnių ar seklesnių ..., pelkių, ...
upelių. Aukštaitija – tai visko po truputį: ir lygumų, ir kalvų, ir derlingų žemių, ir smėlio, ir pelkių, ir ežerų, ir miškų. Neries re- gioninio parko teritorijoje yra keletas ežerų, iš jų ...
– 8 ha ploto Velniakampis. Toliau į pietus ... penki negilūs ežerėliai: Dumbliukas, Ilgelis ir dar trys bevardžiai. Juos supa nedidelės ..., todėl išsimaudyti čia neįmanoma.
Kairiajame Neries ... yra du Veprių ežerėliai. Vienas jų išsiskiria žalia ... spalva. Neries slėnyje yra ke- lios dešimtys šaltinių. Daugiausia jų ... ten, kur upės vaga priartėja prie pagrindinio šlaito. Ypač ...
yra Bražuolės ir Aliosės upių šlaitai bei slėniai.
Pagal spaudą
aukštų * didžiausias * ežerų * kalvynas * krante * kraštas kraštovaizdis * lygumų * miškais * nederlingiausia * pelkutės srauniais * šaltiniuoti * tyvuliuoja * trykšta * vandens * žemės vingiuotų
II. NE AS ME NUO JA MO SIOS VEIKS MA ŽO DŽIO fOR MOS
1
Iš si aiš kin ki te frazeologizmų reikš mę ir bai ki te ra šy ti sa ki nius. Pabrau- kite dalyvius.
1. Mer gai tė kaip mu sę kan du si ...
... . 2. Jai dar pie nas nuo lū pų ne nu džiū vęs, o jau ...
... . 3. Draugą de vy ni pra kai tai iš mu šę, kol jis ... . 4. Va gies ke pu rė de gu si, tad ... . 5. Kai my nų ber- niu kas įki šęs na gus kur ne rei kia, to dėl ... . 6. Kai my nė pa lei du si lie žu vį, jog aš ...
... . 7. Dė dei nuo lat na gai nie žė ję ...
... . 8. Se suo iš kai lio iš si nė ru si, bet ...
... . 9. Jis nu si ma nąs kaip kiau lė apie de be sį, bet vis tiek ... . 10. Man kraujas vi ręs gys lo se, bet aš ... . 2 Kur sy vu au to rius pa ra šė sta lo „pa var des”. Ras ki te tarp jų da ly vius
(yra 7), pa aiš kin ki te, kaip nu sta tė te. Ku rios kal bos da lys yra ki tos sta lo
„pa var dės”?
Kiekstalasturipavardžių?
Kam ba ry gy ve na Sta las, Ap sup tas še šių kė džių.
Var das vie nas, kad jį ga las, Bet už tat kiek pa var džių!
Ap va lus, Dailus, Me di nis, Girgž dan tis, bet Pa to gus, Dar La kuo tas, Ąžuo li nis, Se nas, Bliz gan tis, Bran gus.
Ap mūsi jęs, Rie ba luo tas, Kiek Su kly pęs, bet Sma gus.
Tam siai Ru das, o gal Juo das, – Kaip nak ties gi lus dan gus?
Ma sy vus, ta čiau Nu triu šęs, – Daug re gė ti te ko jam.
Ki tas bū tų jau su kiu žęs, Na, o šis – il gam. Il gam!
Č. Na va kaus kas
3 Pa brau ki te vei kia mo sios rū šies esa mo jo lai ko da ly vius. Juos nu ra šy ki- te, nu ro dy ki te pra di nę for mą, gi mi nę, skai čių ir links nį.
Per upę per mes tą til te lį Paukš tu lis ran da be var go. Se nų jų pri- žiū rė to jų nu ro dy to til to net til tu pa va din ti ne ga li ma – per mes ta ke le tas su kal tų siū buo jan čių juo dalk snio kar čių per al man čią pa- va sa ri nę Bam bei rą – štai ir vi sas įren gi nys.
Už kark lų brūz gy no nu tį su sios nen drė tos pa eže rės ir pel kių ly gu- mos. Ma žai dar kur pa ma ty si švie žią daige lį, sprogs tan tį pum pu- rą – pir muo sius tik ro jo pa va sa rio žen klus.
V. Ne dzin skas
...
...
...
...
4
Sudarykite veikiamosios rūšies dalyvius.
Žodis Esamasis
laikas Būtasis
kartinis laikas
Būtasis dažninis laikas
Būsimasis laikas
švęsti švenčiąs,
švenčianti šventęs,
šventusi švęsdavęs,
švęsdavusi švęsiąs, švęsianti lįsti
kaukti dras- kyti šaukti drausti šokti semti skaityti
5 Su da ry ki te bū to jo daž ni nio lai ko da ly vius ir juos pa var to ki te teks te.
Sau lės gar bi ni mo kul tas yra dvejo pos kil mės. Vie nas kul to šal ti- nis – sie ki mas pa gerb ti iš vyks tan čią į žie mos pu sę Sau lę, pa dė ko ti jai už su teik tą ši lu mą ir der lių. Be to, žmo nės (steng tis) ...
... sve tin gai, ma lo niai ją iš ly dė ti, kad ji no riai vėl su grįž tų.
Mi to lo gi nė tau to sa ka kal ba, kad tą die ną prieš il giau sią ke lio nę Sau lė (kel tis) ... la bai anks ti, (mau dy tis) ...
..., (puoš tis) ... vai ni kais, ku rių vie ni bu vę mė ly ni, ki ti – raudo ni, tre ti – spal vin gi kaip lau mės juos ta.
Kei tu sis ir pa ti Sau lė, pa si da ry da ma tai raudo na, tai mė ly na. Pa- si puo šu si Sau lė ry te prieš iš ke liau da ma (šok ti) ..., (su skil ti) ... į ke li as da lis, pas kui vėl (su si ei- ti) ... į vie ną. Ga lop (iš va žiuo ti) ...
... iš sa vo rū mų pa kin ky tais tri mis žir gais – si da bro, auk- so, deiman to, va žiuo da ma (šok ti) ... sa vo ve ži me.
Mi ti nė tau to sa ka sa ko, kad Sau lė (va žiuo ti) ...
pas sa vo vy rą Mė nu lį.
Ant ras Sau lės gar bi ni mo šal ti nis – jos, kaip gam tos jė gos, grės- min gu mas. Žem dir biai (mal dau ti) ... Sau lės, kad ji sa vo kait riais spin du liais ne iš de gin tų pa sė lių. To dėl (au ko ti) ... jai au kas, ku rias (de gin ti) ...
ap ei gi nio lau žo ug ny je. Rytp rū sių lie tu viai (au ko ti) ...
... kiau ši nius, ku rie tu rė ję su teik ti ga li my bę aug me ni jai iš lai ky ti ne si bai gian čią gy vy bę.
Pa gal P. Dun du lie nę 6 Vei kia mo sios rū šies bū to jo daž ni nio lai ko ir bū si mo jo lai ko da ly viuo se
įra šy ki te pra leis tas prie bal ses.
ž arba š
daž nai ū__da vę – ry toj ū__iąs už ver__ią – už ver__da vę
duk rą nu ve__da vu si – nu ve__ian ti ki tą sa vai tę grę__da vu si dan tis – grę__ian ti at sar giai du ris iš lau__ią – nu lau__da vu si at au gas
g arba k
bai__da vę pa mo kas – bai__sią dirb ti va ka re se__sią pa sa kas – se__da vu si plau kus gi ra su rū__sian ti – dū mai rū__da vę
kiau lės žvie__da vu sios – me__sian ti ko ji nes snie gas gur__ždė siąs – grin dys gir__ždė da vu sios
z arba s
daik tai nu grim__ią – žvė rys grim__da vę nu ve__da vu si į vie tą – ne nu ve__ią lai ku
žmo nės sub ru__ią – kai my nės sub ru__da vu sios mel__da vęs pa si gai lė ti – pa si mel__ią ry toj te ta su kru__ian ti – dė dės su kru__da vę
7 Su skliaus tuo sius veiks ma žo džius pa keis ki te to paties laiko dalyviais.
1. Mergaitė dar niekad nebuvo (matė) ... rojaus obuo- liukų. (V. B.) 2. Sakėsi (atvyks) ..., kai tik (baigs) ... mokslus. (V. K.) 3. (Parvažiavo) ...
iš užsienių Lietuvon, gulėjau vieną gražią pavasario dieną pas brolį ant gonkelio ir traukiau silpnon krūtinėn (pakvipo) ... nuo (sužydo) ... medžių orą. (J. B.) 4. Retai ir trumpam tenusišypso saulutė, dažniausiai dangus (ap- sitraukė) ... žemai (slenka) ... de- besimis. (P. T.)
8 Įra šy ki te pra leis tas raides, pa dė ki te trūks ta mus sky ry bos žen klus.
Radusiojoreputacija
Sū nus rado penk__sde šimt li tų ir sma giai pasilinksmino o pas- kui pasigyrė tė vui.
Šis jam pasakė
– Blo gai sū nau reikė jo ati duo ti po li ci jai – būt__ ta ve pa gyr__, tei sin gu žmo gum pa va din__. O da bar kaip gal vos apie ta ve?
Taip jau atsitiko, kad ant ras ra di nys bu vo penk__sde šimt tūks- tan čių. Sū nus nuskubėjo į po li ci ją gel bėt ra du sio jo re pu ta ci jos.
Tė vui vėl nepatinka. Jis vėl ba ra sū nų
– Tam, ku ris tu ri penk__sde šimt tūks tan čių, ne svar bu, ką apie jį ki ti gal vo ja.
O. Pi ga gie nė
Pa ra šy ki te šią is to ri ją at pa sa ko ja mą ja (da ly vi ne) kal ba. Vie toj paryškintų veiks ma žo di nių ta ri nių ra šy ki te ati tin ka mo lai ko da- ly vį.
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
9 Pavartodami dalyvius, iš dvie jų sa ki nių pa da rykite vie ną. Kurios rūšies yra jūsų sudaryti dalyviai?
1. Šeš ta die nį so de sky nė me obuo lius. Juos pa dė si me į rū sį.
2. Bro lis šie nau ja pie vą. Jo je mes ra do me ąso tį.
3. Kai my nas ker ta pu šį. Man gai la tos pu šies.
4. Tar nai tė už de ga žva kes. Žva kės ap švie čia me nę.
5. Dar bi nin kai ka sa grio vį. Mes at si sė da me ant grio vio kraš to.
6. Prie šas pa lei do strė lę. Ji nu žu dė ka rei vį.
7. Vė jas nu lau žė ša ką. Da bar ji gu li ant že mės.
8. Ma ma pa ka bi no gė lė tas užuo lai das. Man jos la bai pa tin ka.
9. Sar gy bi niai už da rė var tus. Pro juos nie kas ne ga lės įei ti.
10. Vi du ram žių pi lis sug riu vo. Da bar joks di di kas ne no rė tų jo je gy ven ti.
11. Lan gą už da riau. Vė jas ne be pūs.
12. Aš pa lei dau ait va rą. Jis skren da virš upės.
Pa vyz dys. Ant sie nos ka bo pa veiks las. Jį nu pie šė kla sės draugas.
– Ant sie nos ka bo kla sės draugo nu pieš tas pa veiks las.
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
10 Įrašykite tinkamas neveikiamosios rūšies dalyvių formas.
Palikę automobilį baobabo šešėlyje, mes pėsti patraukėme pa- žiūrėti romėnų stiliaus amfiteatro. Jis (pastatyti) ...
nuožulnioj įkalnėj, kurios papėdėje telkšo tvenkinio vandenys.
Amfiteatras susideda iš įkalnėj (įrengti) ... daugybės (sėdi) ... vietų, kurios (iškalti) ... iš vieti- nio dolomito ir atrodo tarsi ne (atvežti) ... ir (įtvirtinti) ..., o tiesiog (atidengti) ... vietoje, kur jas suformavo liūtys ar kokia kita stichija. Priešais, tvenkinio vande- nyje, boluoja plaukiojanti scena. Apžiūrėję amfiteatrą, patraukė- me į nedidelę meno galeriją. Dviejose visai skirtingai (apipavida- linti) ... salikėse veikė jaunos ir gabios dailininkės paroda. Ji mums paliko keistą įspūdį. Vienoje salėje kabojo griežčiausiu akademizmu (paženklinti) ...
grafika, kitoje akį vėrė spalvotos lyriškos vizijos, kuriose driekėsi vos (įžiūri) ... žmonių, tropikų augalijos ir gyvūnijos šešėliai.
Pagal R. Sadauską
11 Įra šy ki te pra leis tas raides. Pa brau ki te da ly vius, pa žy mė ki te da ly vio lai kui bū din gą prie sa gą.
1. Pa žvelg__s į tą ne ap rėp__mą plo tą, į dan gų ir žem__, ir to ly- je jū rą mig lo tą, nu steb__s ta riu: o koks gi tu men kas ir koks tu did__ngas, žmo gau! 2. Dėl ko taip liūd na gi bu dė ti čia vie nam tarp g__stan čios die nos ir ky lan čios nak ties. 3. Pa si bai gė die na, su sau le g__sda ma, o aš žiū riu, nu rim__s ir tyl__s. 4. Aguo nų lieps ne lėm praž__stan čią svei ki nu žem__. 5. Ir štai krū ti nėj pa- jun tu at kakl__ ry__tą: per spei gą, vėt rą ir pū gas į gr__žtanč__
šian die ną sau lę iš tiest ran kas.
V. My ko lai tis-Pu ti nas 12 Da ly vius iš nag ri nė ki te mor fo lo giš kai (pa ra šy ki te pra di nę for mą, rū šį,
lai ką, gi mi nę, skai čių ir links nį).
pie šian čiai – ...
iš ei sian čiam – ...
ty lį – ...
šau ku sį jį – ...
žais da vu sio mis – ...
su grįž da vę – ...
su grį šian čios – ...
su pra tu sias – ...
išjuokto – ...
bąlan čiuo se – ...
13
Ras ki te ir iš ra šy ki te da ly vius ir daik ta var džius, su ku riais jie su de rin ti gi mi ne, skai čiu mi ir links niu. Nu ro dy ki te da ly vio rū šį, gi mi nę, skai čių, links nį.
O va kur ji! Keista, kad jų vedlė styrojo įdurta į žemę ne šiapus, o anapus tvoros. Matyt, kažkas paėmė ją ir tyčia įsmeigė ten, kad jie greičiau pastebėtų tą baltą daiktą, gulintį ant žemės... Gal ten koks sužeistas paukštis? Kartkartėm plėsčioja sparnais ir barsto baltas dideles plunksnas. Broliai pasileido kiek įkabindami palei tvorą, pribėgo vartus, smuko pro juos nesidairydami ir, atskubėję prie lazdos, pakėlė nuo žemės sulytą, apdriskusią knygą. Virše- liai buvo nuplėšyti. Vienas skyrius vadinosi „Stebuklinga gimto- sios kalbos galia ir grožis”. Kitas atrodė dar įdomesnis: „Liaudies burtažodžiai, geliantys kaip širšūnai ir glostantys kaip mamaitu- žėlės ranka”.
– Ei, pacanai! – išgirdo jie rūstų gargsėjimą. – Kas jus čia įleido?!
Pasirodo, prie vartų būta mūrinio namelio, iš kurio išlindo apsi- miegojęs sargas. Ar tik ne tas pats, kuris tąsyk išrūkė juos iš šieno kaugės?
K. Saja
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
14 Da ly vius su de rin ki te su daik ta var džiais gi mi ne, skai čiu mi ir links niu.
(iš ba lęs) ... vai ką (šąląs) ... pirš tai (už ša lęs) ... eže rą (žy din ti) ... pie vo se (su ža lia vęs) ... lau kuo se (dainuo jąs) ... vai kai (gre sian tis) ... pa vo jų (my lin ti) ... mo te riai (ty lin ti) ... mer gai tę (gęs tan tis) ... lau žo (už ge su si) ... ug nį (že lian ti) ... žo lę (kve pian ti) ... gė lę (be si drie kian tis) ... miš kai (gre siąs) ... pa vo jai (bą lan ti) ... drobės (įgri sęs) ... klau si mai (pra ži lu si) ... se ne lei (pri sir pu si) ... mė ly nes (par lė ku si) ... kregž dei
15 Paaiškinkite paryškintų raidžių rašybą.
tręštantis – ...
liūdinčiajam – ...
giriama – ...
žaidžiantis – ...
išaugtas – ...
keliavęs – ...
nulaužęs – ...
nulaušiąs – ...
drąsinančių – ...
16
Pagal pavyzdį sudarykite dalyvių įvardžiuotines formas ir parašykite su jomis po sakinį.
rašomas laiškas – rašomasis stalas. Kambaryje prie lango stovė- jo rašomasis stalas.
siuvamas drabužis – ...
...
laukiamas svečias – ...
...
kompensuojamas nuostolis – ...
...
rašantis vaikas – ...
...
geriamas vanduo – ...
...
girdėtas balsas – ...
...
kvepianti gėlė – ...
...
17 Įra šy ki te tin ka mą žo dį. Žo džiu pa aiš kin ki te, ko dėl jį pa rin ko te.
1. ... ke lio žen klai (įspė jan tie ji, įspė ja mie ji)
2. ... sta las (val go ma sis, val go mas)
3. ... kraujo spau di mas (pa di din tas, pa di dė jęs)
4. ... įro dy mas (įti ki nan tis, įti ki na mas)
5. ... kal ba (įti ki nan ti, įti ki na ma)
6. Žiū rė jo ... aki mis.
(iš plės to mis, iš si plė tu sio mis) 7. ... mankš ta (gy do mo ji, gy dan čio ji)
8. ... ber žų ša kos (nu svi rę, nu svi ru sios)
9. ... laiš kas (ra mi na mas, ra mi nan tis)
10. ... re ak ci ja (pa grei tė ju si, pa grei tin ta)
18 Pa ra šy ki te pa teik tų žo džių jun gi nių vie na skai tos nau di nin ką, ga li nin- ką, įna gi nin ką ir daugi skai tos kil mi nin ką bei ga li nin ką.
ra šo ma sis dar bas, ...
...
...
aiš ki na ma sis dik tan tas, ...
...
...
siu va mo ji ma ši na, ...
...
...
šo kan čio ji mer gai tė, ...
...
...
19 Pavartokite tinkamą suskliaustųjų žodžių ar žodžių junginių linksnį.
1. Valdovė dėkoja jo šviesybei karaliui ir visiems kitiems už iškilmingą, malonų (atvykstančioji) ...
priėmimą. 2. Policininkai mums parodė net (šaunamieji gink- lai) ... sandėlius. 3. Nemunas kasmet užlieja (ganomosios pievos) ...
... . 4. Ne paslaptis, kad (pereinamasis laikotarpis) ... sunku gyventi dau- gumai. 5. Ar žinai, kokius metus vadiname (keliamieji metai) ... ? 6. (Baigiamoji kalba) ... sakys mokinių savivaldos pirmininkas.
7. Kokią (vykdomoji valdžia) ...
išsirinkome, tokią ir turime.
20 Suskliaustuosius veiksmažodžius pakeiskite reikiamo linksnio daly- viais, sangrąžinius dalyvius pabraukite.
1. Vaikinas buvo labai stiprus: pečiais (įsirėmė) ..., ga- lėjo apversti šieno prikrautą vežimą. (A. Vč.) 2. Karalius iš pra- džių didžiai nustebo, bet piktoji pamotė dar kartą apsakė, kaip buvo (įžeisti) ..., ir apsukriai dėjosi (pasipiktino) ... . (A. Vč.) 3. (Atsitokėjo) ...
pramerkiau akis ir pamačiau savo jaučius, netoli manęs (stovi) ...: jie (atsigręžė) ... stebėjo mane. (J. B.) 4. Sosto įpėdinis (sapnavo) ..., kad (mokė- si) ... dainuoti balsu. (V. M.) 5. Tvirtai (pasiry- žo) ... iškloti viską savo pačiai, ūkininkas nupė- dino į diendaržį. (V. M.) 6. Su baime ji žiūri į gyslą, (išsišovė) ... plonam kakle ir nervingai (plazda) ...
... . (J. Gr.)
21 Pa brau ki te pus da ly vius. Juos nu ra šy ki te, nu ro dy ki te gi mi nę ir skai čių.
Abu su klau pia ant snie go, pjau na ty lė da mi, su si kau pę lyg smui- ki nin kai, įsi gi li nę į pa slap tin gą me lo di ją.
Eg lė siū buo ja ir ima pa leng va link ti. Bet tą pa čią aki mir ką jos greitis di dė ja, ša kos su šniokš čia, su siū buo ja, tar si no rė da mos į ką įsi kib ti. Me dis dus liai žnek te li į že mę, ka mie nas dar pa šoks ta kaip pri trenk ta gy va tė, o abu kir tė jai net nu si šyp so.
Du vy rai už si me ta ant pe čių kai li nius ir vie nas pas kui ki tą ty lė da- mi nu svy ruo ja per snie gą.
Lau žas de ga sprag sė da mas, pil kų dū mų sruogos raiz go si tarp me džių ša kų, kve pia duona ir sa kais.
J. Gru šas
...
... ...
22 K. Donelaičio „Metų” ištraukoje raskite pusdalyvius ir išspręskite kry- žiažodį.
1. Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą 2. Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės.
3. Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.
4. Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.
5. Viens storai, o kits laibai dainuoti mokėdams 6. Ir linksmai lakstydams ik debesių kopinėjo;
7. Krūmus ir girias linksmas jau giltinė suka, Ir grožybes jų gaišin draskydama vėtra.
8. Ak, kur dingot, giedros jūs gi pavasario dienos, Kaip mes, pirmąsyk stubos atverdami langus, Šildantį šiltos saulelės spindulį jautėm?
9. Bet ir meškos, ir vilkai šokinėdami džiaugės Ir suplėšyt ką tyloms į pagirį traukės.
10. Tik girdėt, kaip kiaulės jo bei alkanos ožkos Graudžiai pro plyšius žiūrėdamos ėdesių rėkia.
1 2
3 4
5
6 7
8 9 10
23 Įra šy ki te pra leis tas raides. Pa brau ki te pus da ly vius, su tar ti niu ženk lu pa žy mė ki te jų prie sa gą -dam-.
1. Tėvas muša mylėdamas, o svetimas – nek__sdamas. (tts.) 2. Be- sigrožėdamas puikiais vai__dais, nejučiom u__miršti, kad reikia ir sunkiai dir__ti. (R. K.) 3. Ab__jodamas ir tvarto nepastat__si, ir kiaulės iš bulvių neišvar__si. (tts.) 4. Vieną sykį klajodamas po __žuolais apaugus__s priekalnes, ūmai išgirdau suok__nčią lakštin- galą. (R. S.) 5. Persigand__s jis leidosi bė__ti pas motiną, pro verks- mus šaukdamas: mama, dangus bėga. (V. M.-P.) 6. Vilkdami plaustą nesikalbėjome, tačiau bendražygių žvil__sniai neleido ab__joti – kalnų upių sportas įg__jo dar šešis gerbėjus. (r.) 7. Vėlai vakare, gr__ždamas nuo ežero, pamačiau besiskleidžianč__ šilagėlę. (A. R.) 8. Rainis tebesilaikė ant jo nugaros, piktai kandžiodamas kaklą, bet nedr__sdamas šokti žemyn, o gandras plasnodamas mušė žvėriūkštį sparnais ir, sukdamas ratus, kilo vis aukščiau. (K. S.)
24 Su skliaus tą sias veiks ma žo džių bend ra tis pa keis ki te pus da ly viais.
Se ne lė pa si ju di na, ir rak tų ry šu lys žvang te li pri juos tės ki še nė je.
Vi si rak tai jos ran ko se. Ji tar si koks na mo ko men dan tas kiau rą die ną žvan gi na tais rak tais, (at ra ki nė ti) ...
ir (už ra ki nė ti) ... kam ba rių, spin tų, spin te- lių du ris, (tik rin ti) ..., ar vis kas sa vo vie to je, ar nie kas ne din go. Se ne lei sep ty nias de šimt pen ke ri me tai, bet tiek ne duo tum: ji lie sa, su džiū vu si it ša ka lys, dar vik ri ir pa slan ki, nie- ka da ne pra kai tuo jan ti, net per di džiau sius karš čius, kai zu ja iš kam ba rio į kam ba rį ar ba su ki nė ja si kie me, vi sur (kai šio ti) ...
... no sį, vi siems (da vi nė ti) ... įvai- rius nu ro dy mus įky riu, val din gu bal su.
Pa gal R. Lan kaus ką
25 Pa brau ki te veiks ma žo dį, reiš kian tį ša lu ti nį veiks mą. Jį pa keis ki te pus- da ly viu. Pus da ly vių da ry bos prie sa gą pa žy mė ki te su tar ti niu ženk lu.
1. Mo ki nys pa klau sė ir žiū rė jo – ...
2. Šu nys puo lė ir lo jo – ...
3. Ma ma ma to ir šyp so si – ...
4. Sau lė lei do si ir ap si blau sė – ...
5. Žva kė gęs ta ir vir pa – ...
6. Vi da ba rė si ir su si rau kė – ...
7. To mas ve da si šu nį ir žval go si – ...
8. Se suo siu vo ir įsi dū rė – ...
9. Se nu tė skai čiuo ja pi ni gus ir dairo si – ...
10. Jis ra šė ir sva jo jo – ...
Pavyzdys. Vai kai ėjo ir kal bė jo. – Vai kai ei da mi kal bė jo.
26 Gi mi niš kų žo džių gru pė se įra šy ki te pra leis tas prie bal ses.
ž arba š
ve__da mas ve__ ve__k ve__iąs
lū__ti lū__da mi lū_ lū__tąs
ū__k ū__da mas ū__ ū__ęs
lau__ lau__da mi lau__k lau__da vęs
o__k o__da mi o__ o__ęs
z arba s
grim__ti grim__da mi grim__ grim__iąs
meg__k meg__ meg__da mos meg__ti
sub ru__ sub ru__da vo sub ru__da mi sub ru__k
su kru__da vo su kru__ti su kru__ su kru__da mi zy__ zy__da mas zy__k zy__ęs 27 Pa brau ki te pa da ly vius ir nu ro dy ki te jų lai ką. Nu ves ki te ro dyk lę iš žo-
džio, reika lau jan čio pa da ly vio.
1. Drie kė si rūks tan tys dū mai – rūks tant dū mams ap si žval gė me.
2. Žiū rin ti mo ki nė kal bė jo – vaikams žiū rint lai dą ma ma kal bė jo.
3. Švie čian ti lem pa mirk sė jo – švie čiant lem poms leng viau at si- kvė pė me.
4. Auš tant sriu bai ty lė jo me – auš tan ti sriu ba sto vė jo ant sta lo.
5. Gro jant mu zi kantui šo ko me – gro jan ti mer gai tė šyp so jo si.
28 Iš si aiš kin ki te fra zeo lo giz mų apie akis reikš mę ir pa brau ki te pa da ly- vius. Pa ra šy ki te po sa ki nį, pa var to da mi pa teik tus fra zeo lo giz mus.
akis ba dant – ...
akis ap dū mus – ...
akis at ve ri ant – ...
ke tu ri as akis tu rint – ...
akis įsmei gus – ...
šu niš kas akis tu rint – ...
akis dras kant – ...
akių ne ati trau kiant – ...
akis ver čiant – ...
akis svi li nant – ...
29 Nu sta ty ki te, kur pa da ly vis tin ka, kur – ne tin ka. Ne tai syk lin gus sa ki- nius ištai sy ki te.
1. Dvejiems var tams at si da rius, ark lys žven gia. 2. Skais čiai švie- čiant mė nu liui, ji ne ga lė jo už mig ti. 3. Ra šant dik tan tą ne si dai ry- ki te. 4. Vos su lau kus aš tuo nio li kos, jie pa li ko tė vų na mus. 5. Sun- kiai ser gant bū ti na gu lė ti. 6. Va žiuo jant dairiau si į vi sas pu ses.
7. Pa dir bė jus pa il sė si me. 8. Dek la muo jant tu ri tai syk lin gai tar ti il guo sius ir trum puo sius bal sius. 9. Sau lei į va ka rus lei džian tis, ty li nu ri mus gam ta. 10. Iš gir dus triukš mą, tė vas sku bė jo na mo.
30 Iš skliaus tuo se pa teik tų veiks ma žo džio bend ra čių pa da ry ki te tin ka mą da ly vį, pus da ly vį ar pa da ly vį.
1. Jau iš to li bu vo ma ty ti (bliz gė ti) ... le das.
2. Pa si sa kiau po me tų (baig ti) ... gim na zi ją.
3. (At si svei kin ti) ... su sė dom į ve ži mą ir iš va žia vom. 4. Lieps nų (ap švies ti) ... kie me bė- gio jo žmo nės. 5. Jie vis ką ga lė jo iš kęs ti (ne guos ti) ...
... . 6. Sau lei (leis tis) ... grį žo Ma ry tė.
7. Beb rai (įsi drą sin ti) ... iš ki lo vi sai į pa vir- šių. 8. Šei mi nin kui (ati da ry ti) ... du ris, gy vu liai pa si lei do į kie mą. 9. Žu vė dra (klyk ti) ... nu skri do kran to link. 10. Ver kia duona tin gi nio (val gy ti) ... . 11. Ma ma, (pa ma ty ti) ... mus, la bai su si grau- di no. 12. Vai kai (mau dy tis) ... taš kė si van de niu. 13. Nuo (pa gels ti) ... me džių krin ta la pai. 14. Dar il gai bū čiau (gro žė tis) ... paukš- čiu, jei ne ta kregž du tė. 15. Va sa rą jie (kel tis) ...
sau lei (te kė ti) ... . 16. Pro lan gą, (už deng ti) ... užuo lai da, skver bė si švie sa. 17. Vi si sė di me (su si mąs ty ti) ..., (žiū rė ti) ...
į (plaz dė ti) ... lieps ną.
31 Ras ki te teks te da ly vius, pus da ly vius ir pa da ly vius. Iš ra šy ki te juos, pa- žy mė dami da ry bos prie sa gas. Su tar ti niu ženk lu pa žy mė ki te san grą ži- nių pa da ly vių san grą žos da le lę.
Kūčios
Kū čių ry tą žmo nės ke lia si kuo anks čiau siai. At si kė lus dar bo už- ten ka vi siems. Tvar ko mi kam ba riai, kei čia ma pa ta ly nė, švei čia mi in dai, ver da mi ir ke pa mi Kū čių ir Ka lė dų val giai. Kū čioms pa- pras tai yra ga mi na ma dvyli ka pa tie ka lų.
Ar tė jant va ka rui, vi si mau do si, puo šia si šva riais drabu žiais. Ant sta lo klo ja mas šie nas, tie sia ma bal ta stal tie sė, de da mi ka lė dai čiai.
Va ka ri nei žvaigž dei pa si ro džius, vi si klau pia si mal dai. Pa si mel- dus šei mos gal va pra de da da ly ti ka lė dai čius. Na miš kiai lau žia si po ga ba lė lį, tuo lin kė da mi lai mės, svei ka tos, svei kin da mi vie nas ki tą su Kri staus gi mi mu.
Pa gal O. Pi ga gie nę
Dalyviai: ...
... ...
... ...
... ...
Pusdalyviai: ...
...
...
...
Padalyviai: ...
...
32 Iš skliaus tuo se pa teik tų veiks ma žo džių pa da ry ki te tin ka mą da ly vį, pus da ly vį ar pa da ly vį.
San dė lio lan ge ly je Liu das pa ma tė gel to ną ug ne lę, lyg kas bū tų (brūkš te lė ti) ... ir (už ge sin ti) ... deg- tu ką. Ki ta to kia – it gy va tės lie žu vė lis – kyš te lė jo pro kraigą. O Juod so dė mie go jo. Gat ve pra va žia vo vė ly vas dvira ti nin kas, traš- kin da mas (pa varg ti) ... dvira čio są na rius. Pa- dvel kė vos (jaus ti) ... mėtų kva pas. Liu dui kraujas ūž te lė jo gal von – ma tė (pa juos ti) ... so dy bos ak- me nis, ma tė (ap deg ti) ... rąs tus, ku riuos se ne lis Ur- va kis bu vo iš trau kęs iš (lieps no ti) ... tro bos, o (at si sta ty ti) ... įspraudė į tvar to sie ną. Tai, ką vai kys tė je bu vo (gir dė ti) ... iš sa vo ma mos, Liu- dui pri mi nė ug nies siau bą. Gal būt jis se niai lau kė kaž ko (at si tik- ti) ... Juod so dė je, kas su krės tų gy ve ni mą – kaip me džio to jas lau kia (pa si ro dy ti) ... žvė ries, kaip ka rys – bū si mo mū šio. Liu das dū mė į gais ri nin kų na me lį. Bė go (gė rė tis) ... ir (di džiuo tis) ...
... sa vi mi: bė ga Juod so dės (mie go ti) ... žmo nių gel bė to jas! Ir smer kė sa ve... Ši taip (gin čy tis) ...
... su sa vi mi, at bė go prie ug nia ge sių na me lio ir ėmė bu din ti sar- gą.
33 Iš skliaus tuo se pa teik tų veiks ma žo džio bend ra čių pa da ry ki te tin ka mą da ly vį, pus da ly vį ar pa da ly vį.
1. Stai ga (iš gąs din ti) ... žvė re lis pa si slė pė.
2. (Ar tė ti) ... žie ma jau ro do sa vo na gus.
3. Sau lius (džiū gau ti) ... grįž ta į kla sę.
4. (Pa pie tau ti) ... ke lia vo me to liau. 5. Le-
mia mas žings nis (ženg ti) ..., ir ke lio at gal nė- ra. 6. (Pa ra šy ti) ... reikė jo pa tik rin ti. 7. Mes grį žo me (ly ti) ... . 8. Ado mė lis at si svei ki no ir (šyp so tis) ... iš ėjo na mo. 9. Gar lai vis, (pri- plauk ti) ... prie uo los, su sto jo. 10. (Leis tis) ... nuo kal no, kaž kas trakš te lė jo. 11. Ban- gos (pu to ti) ... le kia vie na po ki tos. 12. (Iš alk- ti) ... el nė ėmė go džiai peš ti žo lę. 13. Be nius jau bu vo (ei ti) ..., bet pa ma tė (at ei ti) ...
... And rių. 14. Sau lės (už lie ti) ... lau- kuo se ki lo ru giai, (ža dė ti) ... ge rą der lių.
15. Ado mui (pa si bels ti) ... į du ris, Ge di mi nas jau bu vo (ap si reng ti) ... . 16. Pro (pra slink ti) ... de be sis į (už mig ti) ...
že mę žvel gė mė nu lis.
34 Iš skliaus tuo se esan čių veiks ma žo džių pa da ry ki te tin ka mą da ly vį, pus- da ly vį ar pa da ly vį.
Trak to ri nin kas Ge das pro (ap taš ky ti) ... stik lą da- bar ga li įžiū rė ti juo dą ke liu ką ana pus tvo ros. Nors tas ke liu kas ir la bai (sub jau ro ti) ..., bet tai ne kliū tis da bar jau vi su gar su (kriok ti) ... trak to riui, ku rio ra tai su lig vy ro pe čiais. Trak to rius (čiau dė ti) ...
.... tie siai per tvo rą šau te šau na į kie mą ir su sto ja po se na obe- lim. Mar ga ri ta žiū ri pro lan gą ir lau kia, kas bus taip (su si klos ty ti) ... įvy kiams, to dėl te be tri na stik lą, nors šis (ap ra so ti) ... iš ki tos pu sės. Stai ga mo te ris at si- to kė ja. (Gniauž ti) ... sto rą vil no nį megz tu ką
ant (kil no tis) ... krū ti nės, ji pri šo ka prie du rų.
Nors lau ke (jaus ti) ... tik leng vas vė jo dvelk- smas, ke pu rė nuo Ge do gal vos nu skrie ja net į jaz mi no krū mą.
Dėl to, aiš ku, kal ta Mar ga ri ta. Ge das gal ir bu vo (pa si ruoš- ti) ... to kiam su ti ki mui, ta čiau ši taip (ne tek ti) ... gal vos ap dan ga lo, pra ra do ža dą. Jis jau bu vo (smuk ti) ... at gal į trak to rių, bet per si gal vo jo.
Mar ga ri ta be ria kal ti ni mus, o Ge das klap si į žu vies pe le kus pa- na šio mis blaks tie no mis. Jis iš sa vo draugų kar čios pa tir ties ži no:
leng viau pirš tu už kimš ti (pu to ti) ... alaus sta ti nę, ne gu su stab dy ti (įsi smar kau ti) ... mo te riš kę.
O tuo me tu iš miš ko iš su ka span guo liau to jai. Bai les nie ji su sa vo ma ši nė lė mis va žiuo ja ap lin kui, o vie nas (no rė ti) ...
su trum pin ti ke lią pa su ka ru dens šun ke liu ir pa skęs ta trak to rių (įspaus ti) ... vė žė se. (Iš vys ti) ... kie- me, to je pa čio je vie to je, prie obels, (riog so ti) ...
trak to rių, ma ši nos sa vi nin kas šlep si per mo lio ko šę ge ro kai (įraus ti) ... Mar ga ri tos link. Kol ma ši nė lės vai ruo- to jas pri eis, Ge das jau bus (spė ti) ... pa aiš kin ti mo- te riai, kad ne ty čia už ka bi no tvo re lę, nes ki taip bū tų (įva žiuo ti) ... pa lai dų paukš čių bū rin.
Pa gal K. Ar laus ką
35 Iš pa teik tų va ri an tų iš rin ki te tai syk lin gus.
1. Šiai li gai bū din ga su lė tė ju si / su lė tin ta me džia- gų apy kai ta. 2. Šis žo dis kir čiuo ti nas / kir čiuo ja si / kir- čiuo ja mas šak ny je. 3. Li go nis skun džia si pa sun kė ju- siu / ap sun kin tu ri ji mu. 4. Nu si ma to / Nu ma to mas oro
at ši li mas. 5. Jos el gia si ne pa žei džiant / ne pa žeis da mos tai syk lių.
6. Pa žvel gus / Pa žvel gę į šias nuo trau kas pa ste bė si me daug pa- na šu mų. 7. Kaip tik to je vie to je sta tė si / sta to mas na mas.
36 Pa rin ki te tin ka mą da ly vį, pus da ly vį ar pa da ly vį. Kitus žodžius nubrau- kite.
Ši die na ir vi sa at ei nan ti / at ei nant / at ėju si sa vai tė skir da ma / ski ri an ti / ski ria ma vi siems pla ne tos gy vū nams ir jų ap sau gai.
Pir mą syk Pa sau li nė gy vū nų die na bu vo pas kelb ta / skel bia ma / skelb da ma 1931 me tais flo ren ci jo je. Spa lio 4-oji pa si rink da ma / pa si rin kus / pa si rink ta pa mi nė ti di dį jį ita lą šv. Pran ciš kų Asy- žie tį – le gen di nį šven tą jį, glo bo tą / glo bo jan tį / glo bo jus vi sus Že mės pa da rus.
1182 me tais gim stan čia me / gi mus / gi męs Asy žiu je, Ita li jo- je, mies te lė nų ger bian čio / ger bia mo / ger bu sio pirk lio šei mo je, Pran ciš kus bu vo ska tinda mas / ska ti na mas / ska ti nus sek ti tė vo pė do mis ir tap ti vers li nin ku. Ta čiau Die vas jam duoda mas / da- vęs / duoda vus ženk lą ir Pran ciš kus at si sa kius / at si sa ky da vus / at si sa kęs sa vo kar je ros. Nuo ta da svar biau sia jo skel bu si / skel- bia ma / skel bian ti tie sa bu vo mei lė ir at lai du mas vi soms gy voms bū ty bėms. Bu vo sa ko ma / sa kius / sa kant, kad jis su ge bė jus / su ge bė da mas / su ge bė da vęs su pras ti gy vū nų kal bą, o žvė rys ir paukš čiai at ei da vus / at ei da vę / at ei da mi pa klau sy ti jo pa moks lų.
Spa lio 4-ąją mi nint / mi nė jus / mi ni mos šv. Pran ciš kaus Asy žie čio mir ties me ti nės ir kar tu šven čia ma / šven čian ti / šven tu si Pa sau- li nė gy vū nų glo bos die na.
Iš spau dos
37 Pa ra šy ki te bū di nio da ry bos gran di nė lę.
vež te vež-ti + te
aug te ...
zvimb te ...
grimz te ...
ges te ...
bėg te ...
vy te ...
gąs din te ...
zirz te ...
skri ste ...
38 Įra šy ki te tinkamus bū di nius.
1. Pagalbos šauksmas ... išmetė mane iš lovos. (S. Z.) 2. Mano plunksna ... skraidė po baltą lapą. (J. Mk.) 3. Šaltas vėjas ... vijo į jaukius kambarius. (S. Z.) 4. Kaitra ... šutino.
(A. Vč.) 5. Saulėgrąžų žiedai ... spindi. (R. B.) 6. Namo nebe ... ėjom, bet ... skridom. (J. Jn.) 7. Saulė švietė, paukščiai giedojo, pušys ... kvepėjo. (A. Vč.) 8. Ir ... plaukėm, ir ... nėrėm, kol priplaukėm kraštelį, naują rūtų darželį. (tts.)
III. KITOS UŽDUOTYS
1 Įra šykite pra leis tas raides, tai syk lin gai per skai ty ki te sa ki nius.
Sutemųburtininkė
Pa žvelk__me iš ar čiau, kol dar nev__siš kai su te mo, į šios m__zi- kos vers mės k__nku liuo jan tį šalt__nė lį. Ne jau š__s, ma žėl__snis už nam__nį žv__rblį, lai ba ko jis, p__lku ap da ru su tam sėl__sniais de be sė liais ant kr__tinės paukš te lis, – tai tas pats su te mų bur ti- nin kas? Toks ne iš vaiz dus? Ne jau jam pat__kė ta Užb__rtoji dū- de lė?
Lakšt__nga lai vi sai ner__pi mū sų abe jo nės. Pa šo ka vo ke lis d__- de lius šuo lius, su sto ju si tar si pa gal vo jo, ar jau pa kaks, ir p__rpte- lė jo į gre ta iš si ke žo ju sį kark lo kr__mą. Netr__kus vėl susp__ndo jos ak__s, tam sios ir d__de lės.
J. So kas 2 Įra šy ki te pra leis tas raides, sa ki nio pa bai go je pa ra šy ki te at ra mi nius žo-
džius no si nių bal sių ra šy bai šak ny je pa tik rin ti.
Kart__ už ėjo ir il gai t__sė si di de lė per kū ni ja (tą sa). Per kū- nas daužė be pa si gai lė ji mo, kas tik pa kli__vo, ir vi sus g__sdi no (...). Lie tus p__lė kaip iš ki bi ro. Žai bai vars tė dan gų kr__žiais. Į užskl__stas vie nos tro be lės du ris pa si bel dė suš__lęs pa ke lei vis (...). Ge ri žmon__liai pri ėmė jį ir suš__ldė.
Pas kui paž__no, kad tai vel nias. Mat jo no sis bu vo be sky lu čių, o ka no pos kaip ark lio. Žmo nės nu sig__ndo ir pra dė jo jį šlaks- ty ti šv__stu van de niu (...). Vel nias išb__lo ir pra dė jo c__pti. Su pra to, kad gr__sia pa vo jus, ir puo lė pra šy ti, kad leis tų pa si slėp ti nuo per kū no. Priž__dė jo maiš__ pi ni gų.
3 Įra šy ki te pra leis tas raides. Ke liais sa ki niais už bai ki te is to ri ją.
Priesenomalūno
Pra si dė jus ato sto goms, Ge di mi nas ir Vy tas ne be ga lė jo išk__sti mies te. Pa si ta rė ir r__žo si pa meš ke rio ti prie ap leis tos už tvan kos.
Bro liai g__sdi no, kad ten vai de na si, gr__si no, jog tė vas ne iš leis.
O tė vas tik nu žvel gė ber niu kus, pa sir__žė ir nu si šyp so jęs ta rė:
– Ma tai, ką sum__nė! Žiū rė kit, be il ga__sio ša mo negr__žkit!
Vai kams net šir dis aps__lo.
Prie se no malū no at si ra do pa va ka re. Su me tė į žo lę kup ri nes, ap- si dai rė. Jau g__sta sau lė ly dis, me džių še šė liai il gė ja. Van duo prie malū no šniokš čia, kr__sda mas per ap žė lu sią ak me ni nę sie ną.
Prieš akis pl__ti pa slap tin gais še šė liais nu klo ta už tvan ka, pa kraš- čiais apž__lu si viks vų ir le li jų la pais. Van duo per re gi mas.
Stai ga Ge di mi nas at si gr__žė ir su šnibž dė jo:
– Oi, ko kią žu vį pa ma čiau! Nel__sk, Vy tai, dar pa bai dy si!
Vy tas nu spren dė gr__žti daik tų. Ne tru kus drauge už me tė meš ke- res. Be lauk da mi lai mi kio, nė krus tel ti nedr__so, net kv__pą jiems už gniau žė. Bet lai kas sl__nko, o žu viai m__sa las ne rū pė jo.
Pa gal D. Drąsu ta vi čie nę
... ...
...
...
...
...
4 Su gal vo ki te ir pa ra šy ki te su šiais žo džių jun gi niais po sa ki nį.
ąžuo li nis til tu kas, mo li nis ąso tė lis, pa tręš ta dir va, mo lis iš te- žo, pa gra žin siu pie ši nį, grą žink žais lą, su dras kė po pie rių, pa si- ry žo spor tuo ti, pa bu do ir pa si rą žė, žą si nė liai ga ge na, pa spen dė spąs tus, du ris užsk lęs ki me, ark lys su žąs lais, švie sa gęs ta, tik ras drąsuo lis, iš kę siu skaus mą
... ...
...
...
...
...
... ...
...
...
...
...
... ...
...
...
...
...
... ...
...
...
...
...
5 Įra šy ki te pra leis tas raides. Raiš kiai per skai ty ki te teks tą. Pa sa ky ki te, kas at si tin ka su kai ku riais prie bal siais.
Tar tum die no ra__čius daž nai var tau že mė la pius. Tu riu jų dau__
senes nių ir nau jų, įsi gy tų na mie ir at si ve__tų iš tol__mų sa lų bei že mių.
Ver__da mas že mė la pius ly__ vėl ke liau ju, nes ta sai trošk__mas ne tu ri pa bai gos. Pa bū nu na muo se, ku rių vi sa da iš si il__stu, ir vėl, gir džiu, tri mi tuoj__ ke lio nėn ger vės...
Vie na me di de lia me že mė lap__je tu rė jau ir tu riu maž__tį mė__- sta mą kam pe lį. Štai ji sai! Ša lia pa raš__ta: Pur pu ri nis slė nis. Te- nai – ir Raudo nas žu vė drų kran tas, nors nie kas jo taip ne vad__na.
Il gai mą__čiau ir man re gė jo si, kad Pur pu ri nis slė nis ga li tu rė ti tik tai Raudo ną kran tą, ku ria me kly__da mos skraido žu vė dros ir nak tį g__ve na t__la.
Trok__da vau jį pa siek ti. Dau__ va sa rų netr__ko pra bė__ti ke- liau jant šiau rės j__rų pla ty bė mis. Ne vie ną ge rą ar rū__čią va- land__ man lė mė ke lio nės iki Raudo no žu vė drų kran to.
Pa gal R. Bud rį 6 Įra šy ki te pra leis tas raides. Žo džius su no si nė mis prieš dė ly je pa brau ki te
vie nu brūkš niu, su su pa na šė ju siu prieš dė lio prie bal siu – dviem.
Jei gu kas pa klaus tų, apie ką yra aust rų ra šy to jos Re na tos Velš ap__sa ka „Drako no spar nai”, pa pra__čiau sia bū tų at sa ky ti – apie mer gai tę, tu rinč__ ne__ga lų bro lį. Toks ap__bū di ni mas – lyg gu- driai au to rės pasp__sti sp__stai: štai tu esi vie nas iš tų, ku rie apie kny gos vei kė ją pir miau sia __drįs ta __tar ti to kius žo džius...
Iš tik rų jų šis k__ri nys – žvil__snis į mer gai tės Anos pa sau lį. Ki ti ją su pant__s vei kė jai – nau jo ji auk lė to ja Traun ho fer, ma ma – ban- do pra lau__ti Anos v__nat vės sie nas, __ver ti na jos ne no rą da ly tis __gy ve ni mais. Au to rė vai__duoja dar nią šei mą, ku rios __skir ti- nis bruožas – ne__ga lus vai kas...
Anos bend ra am žės Lė jos ne ga lė tu me pa va din ti __pa tin ga vei kė- ja. Tai tie sio__ draugė, __de aliai tin kan ti Anai. Su Lė ja pa pras ta kal bė tis, sma gu kar tu gr__žti po mu zi kos u__siė mi mų, sve či__tis jos šei mo je. Tik Lė ja mo ka __sisk verb ti į u__da rą draugės pa sau- lį ir __ti ki na, kad kal bė ti apie bro lio Ja ko bo ne gal__ ne taip jau
bai su. Pa gal N. Mi ka laus kie nę
7 Įra šy ki te pra leis tas raides. Ras ki te su dur ti nius žo džius, pa aiš kin ki te jų da ry bą.
Kelyjeįsąvartyną
Tai bu vo nauj__me tė nak tis. Mies to aikš tė je stū__so jo eg lė, ap- ka bi nė ta įvair__spal viais žais lais, po egl__ša kiais glau dė si pa sa- kų na me lis. Vis kas u__ke rė ta, slė pin__nga. Net vi sų ny kiau sias ke lias į mies to są var ty ną. Bet cit! Ka__kas at va ži__ja, at bil da, at pūšk__ja... Tai vie ni ša šiukšl__ve žė ma ši na.
Ne są ži nin gas vai ruot__jas pa tin gė jo to kią nak tį ke liau ti iki są- var ty no ir su ma nė iš kra ty ti šiukšl__s šal__ke lė je. At li kęs ne do rą dar bą, jis ap gręž__ ma ši ną ir dums a__gal į mies tą.
Iš pa lik tos šiuk šlių kau gės stai ga i__šo ko žais li nis vien__au sis kiš kis. A__si dai rė, pa ju di no aus__, a__žvel gė gi ri__. Kur bė gti?
Į miš ką ei na lyg tak__lis, lyg bry dė. Gal jis nu ves į rąs tų tro be lę, kur gy ve na daug vai kų už mirš tų šveln__kai lių žaisl__kų? Tik ne- rei kia nu leis ti au sies! Pir myn!
Pa gal V. Ži lin skai tę
8 Su skliau s tuo sius žo džius pa keis ki te tin ka mais ve di niais.
Gulbėsgiesmė
Pa len ku si grakš tų kak lą prie pat van dens (vei das + ro dy ti) veid- ro džio, gul bė il gai žiū rė jo į sa vo (at spin dė ti) ... . Ji su pra- to, iš kur tas (nu varg ti) ... ir (šaltas) ..., kaus tan tis vi są kū ną kaip per žie mos spei gus. Da bar ji aiš kiai ži no jo, kad iš mu šė pas ku ti nė va lan da, at ėjo ne iš ven gia ma (at- sisveikinti) ... su gy ve ni mu (akis + merk- ti) ... . Jos plunks nos te be bu vo snie go (baltas) ..., to kios pat gra žios kaip ka dai se (jaunas) ...
... . Ji įsten gė iš sau go ti sa vo ap da rą ne su tep tą per vi sas gy ve ni mo ne gan das ir (išbandyti) ..., per (karštas) ... ir spei gą. O da bar ji bu vo pa si ren- gu si (ramus) ... de ra mai baig ti sa vo die nas. Dai- liai iš len ku si kak lą, ji lė tai, di din gai pa plau kė po se nu (svyruoti) ... gluos niu, ku rio pa vė sy je mėg da vo slėp tis. Ar- tė jo va ka ras, ir (saulė + leistis) ... pur pu ru nu- da žė eže ro van de nį. Su sto ju sio je va ka ro ty lo je pa si gir do gul bės (giedoti) ... . Nie ka da dar gul bė ne bu vo gie do ju si taip nuo šir džiai ir su to kia gė la.
Gul bė gie da, – kuž dė jo už ke rė ti pie vų ir miš kų (gyventi) ...
... . – Tai mirš tan čios gul bės daina, ku ri ai du at si- kar to jo ap lin kui ir už ge so su pas ku ti niais sau lės (spindėti) ...
... .
Leonardas da Vin čis 9 Įrašykite praleistas raides. Vienu brūkšniu pabraukite prieš dė li nius, o
dviem prie sa gi nius žo džius.
Žiema,laukiškiemo...
At si svei ki ni mo su žie ma šven tę va di na me Užgav__nėmis. Už ga- v__ nės vi sa da bū na ant ra die n__, li kus 46 die noms iki Ve ly kų.
Už ga v__ nių pa pro tys ži no mas vi soms Eu ro pos tau toms. Dar XX am žiaus pra džio j__ Už ga v__nes Lie tu vo je šven tė tris die nas – sek ma die nį, pir ma die nį ir ant ra die nį, vė liau – tik ant ra die nį. Jų me tu kai mai vir__da vo sa vo tiš ku te at ru.
Per Už ga v__nes bu vo pa pro tys daug kar tų val gy ti. Daž niau s__
tą die ną val gy da vo 7 ar 12 kar tų. Val gė mė są, bly nus. Mė sos pri- vir da vo ar ba bly nų pri ke__ da vo tiek, kad ne tik sa vai šei my nai už tek t__, bet ir sve čius tu rė tų kuo pa vai šin ti.
Sa ky da vo, kas Už ga vė nių die ną sė di na mie, to pa sė liai di de li ne- už au__s. To dėl žmo nės su sė__da vo į ro ges, va žiuo da vo į lau kus ir ki tus kai mus. Daž nai va žiuo da vo sta ti, kad li nai di d__s ni au__- tų. Kuo to liau nu va žiuo si, tuo ir pa sė liai di des ni bus. Ge rų li nų ga lė jai ti kė tis ir ta da, jei iš griū si iš ro gių ir pa si vo lio si ant snie go.
Kuo daž niau iš griū si, tuo der lius bus di d__s nis.
Rem da mie si teks tu, už bai ki te sa ki nius.
1. Per Už ga vė nes at si svei ki na me su ..., iš va ro me ją iš sa- vo kie mo.
2. Už ga vė nių pa pro čius ži no ne tik Lie tu vos gy ven to jai, bet ir ... .
3. Tą die ną reikia val gy ti net ... .
4. Jei per Už ga vė nes žmo nės sė di na mie, ...
... .
5. Jei no ri, kad pa sė liai bū tų ge ri, ... . 6. Ro gė se žmo nės ne sė dė da vo, o ... – no rė-
jo, kad ... . 7. Jei ant snie go ..., tu rė si ge rų li nų.
10 Įra šy ki te pra leis tas raides. Įvar džiuo ti nes for mas pa brau ki te.
– Tai lauk man__s, jau no ji mer gel__! Kai praž__dės, kai iš spro__s sau sa lie pos ša ke lė, tai tuo met aš jau na sis par jo siu, tai tuo met tu vėl man jaun__j__m žy dė si žal__ja rū te le...
– Ber ne li ma no, jau na sai ma no, kam aš žy dė siu žal__ja rū tel__, jei tav__s jau no jo ne be bus? Kai tu iš jo si į to lim__j__ ša le lę, tai aš džiū siu v__siu kaip nu skin to ji r__te lė be tav__s, jau no jo ber- ne lio...
Ir meiliai pra šė bern__lio jau no ji, kad žirg__ ne bal not__, gry nu auk su ne ka ma not__, nors vie nus me tel__s dar pa lū kėt__. Ne- klau sė ber ne lis jos meil__j__ žo de lių, buč__vo bal tąs__s ran- kel__s ir skais čiuo sius vei de lius, ėjo iš aukš to sios klė te lės, nuo balt__jų skob ne lių, didž__jan dvare lin, sė do pa bal no tan žir ge lin, ka ma no tan bė re lin, iš jo da mas iš plač__j__ dvarų į ly giuo sius lau- kus, į tams__s__s gi rias, į vieš__jį ke le lį.
Pa gal V. Krė vę 11 Įra šy ki te pra leis tas raides. Tai syk lin gai per skai ty ki te ir pa žy mė ki te tei-
sin gus tei gi nius.
Kaiplietuviaigydėsisenovėje?
Vie na iš l__udies kul tū ros sri čių yra med__ci na. L__udies gyd__- mas eg zis ta vo jau prieš dauge lį tūks tan čių met__. Žmon__s krei__da vo si į žy nius ir žo li nin kus. Daž niaus__ li go nius gy dy- da vo mo te rys. Se niau sia gyd__mo vie ta bu vo pir tis. Joj__ gy dė sun kius li go nius, ma sa žuo da vo, mot__rys gim dy da vo.
Žmon__s gal vo jo, ka__ li gas at ne ša ra ga nos. Lie tu viai tik__jo, kad ne ga li ma li__ti per žmog__, ypač per vaik__, nes jis sir__s,
